EDUKACIJOS SUAUGUSIEMS
TITNAGO DIRBINIAI
Titnagas kaip gyvybiškai svarbi žaliava tarnavo žmogui nuo akmens amžiaus pradžios. Pirmieji skaldytini dirbinai atrasti Olduvajaus tarpeklyje Tanzanijoje datuojami 2,5 mln pr. m. e. Tai buvo papraščiausios nuoskalos nuskeltos nuo didesnių žaliavos gabalų, kurios turėjo labai aštrias briaunas. Bėgant laikui, titnago apdirbimo technologijos vis tobulėjo, todėl dirbinių arsenalas tapo milžinišku. Skeltiniai,trikampiai su įkote, trapeciniai, rombiniai, lauro lapo formos, lancetai ir kt. Tai yra tik maža išvardinta dalis egzistuojančių strėlių antgalių tipų.
ODOS DIRBINIAI
Oda – viena plačiausiai naudotų medžiagų, siekiančių labai tolimus laikus. Odos kaip medžiagos panaudojimas dirbiniams gaminti, siejamas su prieš 2 milijonus metų gyvenusiu Australopithecus Africanus. Atsižvelgiant į poreikį, iš odos buvo galima pasigaminti itin skirtingų savybių dirbinius. Tai buvo medžiaga su plačiomis panaudojimo galimybėmis – nuo muzikos instrumentų ar raištelių iki maišų maisto virimui bei drabužių.
Edukacijų metu dalyviai supažindinami su odos rūšimis, apdirbimo įrankiais, įvairiais senovėje gamintais odos dirbiniais (kapšais, diržo krepšiais, diržais, avalyne ir kt.). Dalyviai išbando odos ornamentavimo ir apdirbimo įrankius.
STIKLO DIRBINIAI
Pirmasis stiklas baltų kraštuose susijęs su importu iš Romos imperijos ir jos provincijų. Nuo romėniško laikotarpio pradžios stiklo žaliavos tiekimas į Lietuvos teritoriją nenutrūksta, keičiasi tik importo kryptys. IX-XII a. stiklo žaliava baltus pasiekia per vikingus, kurie palaikė gyvus prekybinius ryšius su vakarų Europa. Viduramžiais (XIII-XV a.) stiklo žaliava Lietuvą pasiekdavo per slavų žemes, Bizantijos imperiją. Jau iš rašytinių šaltinių žinoma, jog pirmasis stiklo cechas, kuriame buvo gaminama stiklo masė bei įvairūs stiklo gaminiai Vilniuje buvo įkurtas 1547 m.
SENOVĖS MITYBA
Maistas ir mitybos tradicijos nuo Homo sapiens laikų skyrė žmogų nuo kitų gyvūnų. Ši tematika tapo labai svarbia archeologijos mokslo domėjimosi kryptimi, tiesiogiai susijusia su kasdienio gyvenimo tyrimais. Ji išpopuliarėjo tik po Antrojo pasaulinio karo. Tik turėdamas pakankamai maisto, žmogus galėjo išgyventi, vystyti įvairias savo kultūros sritis. Maisto stygius nulemdavo badą arba net mirtį. Kiekvieno regiono gyventojų mitybos istoriją lėmė gamtinės sąlygos, ūkio raida, socialinė padėtis, religija ir papročiai.