PRISILIESTI PRIE PRAEITIES
Amatynas - tai atviros eksperimentinės archeologijos bei archeologinių dirbinių rekonstrukcijų dirbtuvės.
Tai senovinių daiktų "muziejus" su galimybe paliesti, patirti, pabandyti pasidaryti pačiam ir išbandyti praktiškai.
Amatyne lankytojai turi galimybę susipažinti su eksperimentinės archeologijos mokslu, jo dirbinių gamybos technologijomis ir visu gamybos procesu. Tai “patyrimo dirbtuvės” kur lankytojai gali patys pasigaminti archeologinių radinių kopijas (stiklo karoliai, odiniai dirbiniai, titnago dirbiniai, veltinis ir dar daugiau).
Galerija | dirbtuvės įsikūrusios unikalioje Vilniaus senamiesčio vietoje – Karmelitų g. 3-iojo namo XVI a. senoviniame skliautiniame rūsyje. Nusileidus senų plytų laiptais,
galerijos | dirbtuvių aplinka iškart nukelia jos lankytojus į praeitį,
o vietoje dirbantys, senoviniais drabužiais persirengę ir amatus demonstruojantys meistrai tampa jų nuotykio gidais.
Galerijoje taip pat planuojami ir kultūriniai, edukaciniai bei patyriminiai renginiai. Planuojami kameriniai archainės muzikos koncertai, atviros paskaitos bei dirbtuvės, periodiškos edukacinės klasės moksleiviams, specializuotos paskaitos Vilniaus Universiteto istorijos fakulteto studentams.
Galerijos įkūrėjai – eksperimentinės archeologijos klubas “Pajauta”
MEISTRAI
Algirdas Kalinauskas
Archeologas Algirdas Kalinauskas jau nuo mažens turėjo nepaaiškinamą potraukį įvairioms uolienoms. Dar darželyje, kol kiti vaikai žaisdavo, jis susiradęs keletą stambesnių ir mažesnių akmenų juos skaldydavo ir tyrinėdavo jų turinį. Pirmieji bandymai apdirbti titnagą įvyko po pirmosios archeologinės praktikos, kurios metu atrasti titnaginiai dirbiniai iškėlė klausimą – kaip prieš daug tūkstančių metų gyvenę žmonės juos padarė? Nors gamybos teorija daugiau mažiau buvo žinoma, tačiau praktika parodė visiškai kitą savo veidą. Daug pralieto ir vis dar liejamo kraujo vardan to, kad geriau suprasti praeities žmogų ir šį specifinį amatą yra Algirdo tikslas.
Arūnas Puškorius
Archeologo restauratoriaus dr. Arūno Puškoriaus domėjimasis senąja avalyne prasidėjo daugiau nei prieš 20 metų, dar studijuojant archeologiją Vilniaus universitete. Tyrinėjant radinius, tarp daugybės susimaišiusių detalių kantriai ieškant tų, kurios priklauso konkrečiam dirbiniui, pamažu atsiskleidė tikroji senųjų dirbinių konstrukcija, technologija, naudotos medžiagos. Prieš du dešimtmečius Lietuvoje vis dar nedaug žinota apie Lietuvos miestiečių avalynę. Kokybiškų rekonstrukcijų gyvybiškai reikėjo įvairiems senuosius amatus atkuriantiems meistrams. Tokios aplinkybės tiesiog vertė Arūną pradėti gaminti senosios avalynės rekonstrukcijas ir praktiškai gilintis į senąjį batsiuvio amatą. Būtent apie Lietuvos archeologinę avalynę parašyta disertacija tapo teoriniu pagrindu, nuo kurio atsispyrus pereita prie praktinio sukauptų žinių įgyvendinimo. Arūno gaminamos rekonstrukcijos yra paremtos ilgamečių tyrimų duomenimis. Visi rekonstruojami XIII-XVII a. odiniai dirbiniai turi mokslinį pagrindimą, net ir odiniai kamuoliukai, kuriais Arūnas meistriškai žongliruoja mūsų dirbtuvėse ir renginiuose.
Austėja Luchtanaitė
Archeologė rekonstruktorė Austėja Luchtanaitė gimė archeologų šeimoje. Jau nuo mažų dienų, laikas praleistas tėvų organizuotuose tyrinėjimuose prognozavo archeologės karjerą ir Austėjai. 2011 m. Austėja pasuko kūrybiniu keliu ir išvyko mokytis kūrybinių medijų industrijų į Jungtinę karalystę. Tačiau ir tuo metu archeologija per daug nenutolo nuo Austėjos gyvenimo. Studijų atostogų metu, Austėja periodiškai dalyvaudavo gyvosios istorijos renginiuose Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, plėtė savo žinias eksperimentinės archeologijos bei istorinės rekonstrukcijos sferose. Po mokslų užsienyje Austėja grįžo į Lietuvą ir sujungė įgytas žinias kartu su istorijos ir archeologijos mokslais, kurdama įvairias kino ir televizijos programas šia tema. 2019 m. Austėja baigė archeologijos magistro studijas Vilniaus universitete, apgynusi darbą eksperimentinės archeologijos ir istorinės rekonstrukcijos tema. Austėja toliau aktyviai dalyvauja istorinės rekonstrukcijos ir gyvosios istorijos veikloje, plečia žinias eksperimentinės archeologijos mokslo srityje. Austėjos tikslas – kuo įdomiau ir aktyviau supažindinti visuomenę su jų praeitimi.
Evaldas Babenskas
Juvelyras–archeologas arba kitaip – archeometalurgas. Evaldo veiklos sritis – tarpdisciplininė. Kaip archeologas, jis puikiai pažįsta radinius ir jų kontekstą. Kaip juvelyras – virtuoziškai išmano juvelyrinių dirbinių gamybos technologijas. Archeometalurgai – tai archeologai, kurie skaito praeitį iš archeologinių radinių – dažniausiai iš metalinių juvelyrinių dirbinių. Archeologai rastus dirbinius interpretuoja, sukuria jiems istoriją, tad pagrindinė veiklos sritis yra mokslinė. Eksperimentuodamas Evaldas padaro archeologinio papuošalo kopiją. Dirbdamas jis stengiasi suprasti visą autentišką gamybos eigą ir siekia atskleisti procesą – su kokiais įrankiais senovės žmogus galėjo dirbti ir įvairius kitus niuansus. Pats dirbinys, jo estetinis patrauklumas – tarsi šalutinis jo darbo produktas, nors visi paprastai labai juo džiaugiasi. Meistro specializacija yra senosios Lietuvos juvelyrika, tai tarsi skola tėvynei - daryti lietuviškų dirbinių kopijas ir jas populiarinti, tokiu būdu populiarinti ir šalies istoriją. Jeigu gerai, gražiai darai, žmonės papildomai pradeda domėtis kontekstu. Tai yra Evaldui didžiausia motyvacija.
Justė Bliujūtė
Archeologė Justė Bliujūtė 2000 m. rekonstravo archaiškų stiklo karoliukų gamybos technologiją, kuri mūsų kraštuose buvo pamiršta ir nebenaudojama. Studijų metais, archeologinių praktikų metu Justę sužavėjo stiklo dirbinių grožis. Pirmieji bandymai išlydyti stiklą vyko paprastame lauže, buvo lydyti stikliniai buteliai, šukės ir net lempos gaubtas. Pradėjus gilintis į stiklo apdirbimo bei paplitimo baltų kraštuose problematiką neišvengiamai kilo klausimas – kaip iš tiesų stiklo karoliai buvo gaminami, kokios technologijos naudojamos? Gausybė klausimų be aiškių atsakymų, nepaliaujamai besisukančių galvoje paskatino eksperimento būdu pabandyti atskleisti bent dalelę stiklo paslapčių. Daugybė suskilusių ir nevykusių karolių, ugnies nudeginti pirštai su dar didesniu užsidegimu skatino bandyti dar ir dar kartą. Kiekviena nesėkmė užduoda vis daugiau klausimų apie senovės stiklo meistrus. Kiekviena sėkmė padeda į tuos klausimus atsakyti. Tai lėtas ir be galo jautrus procesas. Tačiau tuo pačiu užburiantis, magiškas, paslaptingas ir, be abejo, itin karštas.
Marijus Mališauskas
Archeologas Marijus Mališauskas rekonstruoja baltų kraštų geležies amžiaus keliautojų maisto gavimo, gaminimo ir saugojimo būdus. Tyrinėja gėrimų gamybą bei vartojimą. Taip pat domisi prieskonių atsiradimu mūsų krašte, jų mainų, prekybos keliais, kainomis bei vietinių prieskonių rinkimu ir saugojimu. Nei vienas mūsų žygis, renginys ar festivalis neapsieina be įspūdingų Mariaus įgūdžių virtuvėje, jis nepaliauja mūsų stebinti naujomis receptūromis, skoniais ir puikiais deriniais. Marijus ilgą laiką dalyvauja rekonstrukcijos festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kur gamina maistą archajiniu būdu, skirtą ne tik dalyviams ar festivalio svečiams pasisotinti, bet ir žmonėms edukuoti. Marijus taip pat gamina autentišką maistą įspūdingoms vikingų laikų, vėlyvojo geležies amžiaus bei ankstyvojo LDK laikotarpio puotoms, jo išlavinto skonio ir sukaupto milžiniško žinių bagažo dėka, nustebinti lieka net didžiausi gurmanai.
Martynas Švedas
Diplomuotas biologas, bet širdyje daug daugiau. Martynas jau gerą dešimtmetį domisi senoviniais odos gaminiais, odos išdirbimo ir gaminimo technikomis. Oda buvo naudojama labai plačiai, todėl ir jos dirbinių apstu. Įdomu ne tik juos gaminti renkantis tinkamą odą ir įrankius, bet ir išbandyti juos praktikoje eksperimento būdu. Martynas pats žygio metu išbando savo gaminius: odinius batus, diržą, peilio makštis ar kapšą, - tik tokiu būdu galima suprasti tam tikrus technologinius niuansus ir rasti atsakymus į klausimus, kuriuos archeologai neturi praktinio paaiškinimo. Kadangi Martynas užsiima ir karybos rekonstrukcija – jis praktiškai kovos metu išbando ar skydo oda reikiamo storio, kaip teisingai susijuosti diržą ar autus, šios atrodo smulkios detalės, praeityje galėjo kainuoti žmogaus gyvybę. Odos amato ir karybos rekonstrukcija, senovinės dainos kartu su autentiško folkloro vyrų grupe “Ugniavijas”, žygiai su bičiuliais, - priartina prie protėvių gyvenimo būdo – visai tai padeda suprasti daugelį praeities žmogaus gyvenimo aspektų.
Povilas Zaremba
Archeologas Povilas Zaremba yra vienas universaliausių mūsų komandos narių. Jis yra ne tik puikus kulinaras, kuriam be baimės galima patikėti virtuvės reikalus žygių ir renginių metu. Povilas yra sukaupęs neįkainojamos patirties demonstruojant įvairius istorinių laikotarpių amatus renginiuose, gyvenseną bei karybą, gilinasi į archeologinę, etnografinę bei istorinę medžiagą, susijusią su praeities gyvensenos rekonstrukcija. Pastaraisiais metais Povilas pasinėręs į veltinio gamybą ir veltų dirbinių rekonstrukcijas, jis atkakliai gilinasi į šio amato subtilybes, karts nuo karto Amatyno erdves paversdamas tikru muilo putų mūšio lauku.
EDUKACIJOS
KONTAKTAI
Kviečiame bendradarbiauti amatininkus, rekonstruktorius, gyvosios istorijos ir eksperimentinės archeologijos specialistus. Jeigu turite idėjų ir norėtumėte jomis pasidalinti, susisiekite su mumis el. paštu - Austėja Luchtanaitė.
Dėl erdvių nuomos filmavimams ir fotosesijoms ir kitais bendrais klausimais kviečiame kreiptis el. paštu amatynas@pajautaclub.lt
Adresas korespondencijai: Karmelitų g. 3
LT - 01402 Vilnius
©2023 Pajauta. Pictures by Algimantas Vaičiūnas, Vytautas Luchtanas